Nors „Europeanoje“ galima rasti daugybę knygų, laikraščių, filmų, žemėlapių įvairiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) strateginės raidos prodekanas, Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius Rimvydas Laužikas mano, kad lietuviai apie „Europeaną“ žino per mažai. Jis pastebi, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, medžiagos, pateiktos iš Lietuvos, „Europeanoje“ gana nedaug.
Tai, pasak R. Laužiko, lemia šalies dydis ir potencialas – negalime lygintis su prancūzais ir vokiečiais. Tačiau padėtis esą šiek tiek taisosi – inicijuojama keletas projektų, kurių tikslas – teikti medžiagą „Europeanai”. Archeologinę ir architektūrinę paveldo medžiagą pagal specialius reikalavimus „Europeanai” teikia ir VU KF.
„Tai, ką pateikia šalis – tik vienas, pakankamai siauras aspektas. Iš tikro lituanistinė medžiaga pasklidusi po visą Europą. Jeigu lituanistika laikysime tai, kas siejasi su Lietuvos ir ypač LDK lituanistine erdve, be abejo, rasime medžiagos ir iš Vokietijos, ir iš Prancūzijos, ir iš Lenkijos bei kitų šalių, kur yra lituanistika“, - kalbėjo R. Laužikas.
Padeda pažinti išgrobstytas Lietuvos vertybes
„Didžioji projekto idėja – ne tik sujungti vienoje sistemoje skirtingų šalių muziejuose ir archyvuose turimus dokumentus, bet ir padaryti juos prieinamus tinkle“, - aiškino Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius.
Pasak R. Laužiko, jeigu „Europeanoje“ lituanistikos ieškosime naudodami geografinius raktažodžius, pvz., pagal didžiųjų mietų ar regionų pavadinimus, joje rasime ir prancūzų pateiktą autentišką dokumentinį filmą kaip sovietų kariuomenė išveja nacius iš Vilniaus ir užima Lietuvos sostinę.
Pasak R.Laužiko, kaip kitaip, jei ne per „Europeanos“ idėją sužinosi, kad prancūzai turi tokią medžiagą. Maža to – jei ne „Europeana“, į Prancūziją dar reikėtų važiuoti ir minėtą medžiagą peržiūrėti.
„Šiuo atveju aš tą medžiagą galiu gauti ir perskaityti vieno klavišo paspaudimu“, - sakė R. Laužikas. Specialistas aiškina, kad per karus daug vertybių iš Lietuvos išvežta ir išvogta, jos atsidūrė daugelyje Vakarų šalių. Pasitelkus „Europeaną“ šias vertybes galima atrasti iš naujo.
Tiesa, šiuolaikinių knygų ar laikraščių bibliotekoje nerasi, nes „Europeana“ skirta paveldui. Joje galima aptikti ir perskaityti seną suskaitmenintą tarpukario Lietuvos laikraštį.
„Jei, pavyzdžiui, esi miestelio kraštotyrininkas ir tave domina to miestelio kraštotyra, tai įvedęs jo pavadinimą gali gauti tokios informacijos, kurios niekad gyvenime kitaip nesurasi – pavyzdžiui, Prancūzijos audiovizualinio archyvo“, - kalbėjo R. Laužikas.
Neišspręstas autorių teisių klausimas
Nepaisant puikios galimybės susipažinti su Europos kultūriniais šaltiniais, „Europeanoje“ neišspręstas lieka autorinių teisių klausimas. Kaip skelbiama Europos parlamento interneto svetainėje, nacionalinių autorių teisių apsaugos ir leidimų naudoti saugomą medžiagą taisyklių skirtumai tarp ES šalių vis dar kelia kliūčių kultūrinių šaltinių skaitmeninimui „Europeanoje“.
„Skaitmeninė biblioteka turėtų padėti išspręsti „žinių atotrūkį tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – teigia europarlamentarė Helga Trüpel iš Vokietijos, priklausant Žaliųjų frakcijai. Jos manymu, ES turi rasti būdų paskatinti valstybes nares skirti daugiau lėšų leidinių skaitmeninimui“, o „Europeana“ turėtų „užtikrinti prieinamumą Europos piliečiams prie jų pačių kultūrinio paveldo“.
H. Trüpel pabrėžia sieksianti „pusiausvyros tarp knygų prieinamumo ir atlygio autoriams užtikrinimo“. Teisės reikalų komitetas ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamųjų „kūrinių našlaičių“ - autorių teisėmis saugomų darbų, kurių teisių savininkus yra sunku ar netgi neįmanoma nustatyti - skaitmeninimo.
Pasak H. Trüpel, „Europeana“ niekada nebus tokia turtinga kaip iš reklamos pajamų gyvenanti „Google Books“.
„Vis dėlto, politiniu požiūriu, labai svarbu parodyti, kad yra ir kita – viešojo finansavimo – galimybė. Jei Europa nori apginti savo socialinį modelį ir kultūrinę įvairovę, jai reikia bibliotekos „Europeana“, – pranešime žiniasklaidai cituojama europarlamentarė.