Praėjusių metų balandžio mėn. teisės aktų leidėjų biuras (organas, kurį sudaro parlamento prezidentas ir viceprezidentai) priėmė sprendimą, kuriame nurodyta, kad ES institucija prisiims „teisinę atsakomybę“, norėdama užtikrinti, kad nariai gaus visą jiems priklausančią pensiją, sumokėdama išlaidas nesėkmingų investicijų atveju.

Neseniai žaliųjų partijos parlamento nario Barto Staeso pateiktas pranešimas atkreipė dėmesį į 2008 m. fondo deficitą, kuris sudaro 121 milijoną eurų (417,179 milijono litų). Tai skirtumas tarp fondo vertybinių popierių vertės ir būsimų išmokų. Dabar visi stebi 2009 m. duomenis.

Nors per 2008 metus deficitas nuo 30 milijonų eurų (103,58 milijono litų) išaugo iki 121 milijono eurų (417,179 milijono litų), B. Staesas atmeta kaltinimą, kad prastų fondo investicijų istorija yra susijusi tik su finansų krize. Jis yra vienas iš žmonių, raginančių vykdyti pokyčius.

„Per 10 metų, kai aš stebiu šiuos dokumentus, man neteko matyti, kad sumažėtų aktuarinis deficitas“, – sakė jis „EUobserver“.

Pradedant nuo 1989 m., savanoriška programa, kuri yra priedas prie parlamento narių pensijų, gaunamų iš jų nacionalinių vyriausybių, sulaukė kritikos daugeliu atvejų, ypač dėl du kartus praeityje priimto biuro sprendimo paremti fondą papildomomis lėšomis trūkumo metais.

Dosnios pensijos sąlygos reiškia, kad kiekvienam fondo narių įneštam eurui yra skiriami du eurai iš parlamento biudžeto. B. Staeso apibūdinimu, tokia situacija yra „keista“.

Susidomėjimą kelia ir faktas, kad privatus fondas turi biurą parlamento pastate. Visos biuro elektros ir telefonų sąskaitos mokamos iš teisės aktų leidėjų administracinio biudžeto.