Už naują Jose Manuelio Barroso vadovaujamos Europos Sąjungos (ES) vykdomosios institucijos sudėtį balsavo 488 parlamentarai, 137 tam nepritarė, dar 72 susilaikė.
Parlamento pritarimas nebuvo netikėtas po to, kai praėjusį mėnesį Komisijos pirmininkas pakeitė vieną iš savo siūlomos komandos narių, kuris susilaukė ypatingos parlamentarų kritikos.
Pasak Komisijos atstovo, už naujų įstatymų siūlymą ir taikymą visose 27-iose ES šalyse atsakingos Europos Komisijos penkerių metų mandatas pradeda galioti antradienį nuo vidurnakčio.
Prieš balsavimą J.M.Barroso paragino 736 narių asamblėją pritarti jo siūlomai Komisijos sudėčiai ir išdėstė kai kuriuos savo planus.
"Plataus masto prioritetai yra aiškūs: siekti sėkmingo išėjimo iš krizės; pirmauti klimato ir efektyvaus energijos panaudojimo srityse; skatinti naujų augimo išteklių panaudojimą ir socialinę sanglaudą, atnaujinti mūsų visuomeninę rinkos ekonomiką", - sakė jis.
Komisijai suteikti platūs įgaliojimai prižiūrėti daugybę sričių: nuo pirkimų, įmonių susijungimo iki finansų rinkos reguliavimo, prekybos, ekonomikos ir pinigų sferos klausimų.
Visos ES narės į Europos Komisiją yra delegavusios po vieną narį, kuris privalo ginti bendrai visos Europos Sąjungos ir 500 milijonų jos piliečių interesus.
Lietuvos deleguotas Algirdas Šemeta Europos Komisijoje kuruos mokesčių, muitų sąjungos, audito bei kovos su sukčiavimu sritį.
Pirmosios J.M.Barroso eurokomisarų komandos mandatas oficialiai baigėsi spalio pabaigoje, bet ji turėjo toliau laikinai eiti pareigas, nes naujosios Europos Komisijos paskyrimas įstrigo dėl ES reformas numačiusios Lisabonos sutarties ratifikavimo problemų bei vėlesnio europarlamentarų sprendimo atmesti Bulgarijos pasiūlytą kandidatę į humanitarinės pagalbos komisaro postą.
J.M.Barroso dabar antrą kadenciją vadovaus Komisijai. Praėjusių metų birželio mėnesį ES lyderiai patvirtino jo kandidatūrą į EK pirmininko postą antrai kadencijai, o rugsėjo 16 dieną jis gavo ir parlamento pritarimą toliau eiti šias pareigas.
Šįkart Komisijos pirmininkas žadėjo daug dėmesio skirti Europos ekonomikos atgaivinimui, kaip tai numatyta darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo per dešimt metų projekte "Strategija ES 2020", todėl naujiesiems eurokomisarams su portfeliais tenka prisiimti ir rimtus įsipareigojimus.
Svarbiausi portfeliai
Trys svarbiausiais Europos Komisijoje laikomi portfeliai atiteko konkurencijos komisarui ispanui Joaquinui Almuniai, ekonominės ir pinigų politikos komisarui suomiui Olli Rehnui bei prancūzui Micheliui Barnier, kuriam atiteko ES vidaus rinkos komisaro postas.
M.Barnier paskelbė apie savo ketinimus sugriežtinti reguliavimą ekonominės ir finansų krizės metu, kas sukėlė nerimą viename didžiausių Europos finansinių centrų Londone. Baiminamasi, kad dėl papildomų apribojimų gali nukentėti bankai ir kitos finansinės organizacijos, o klientus gali nuvilioti užsienio įmonės.
O.Rehnas turės stoti į kovą su itin įsigalėjusia krize Graikijoje, kur dėl augančio biudžeto deficito ir skolos finansų rinkose sklando gandai, kad vyriausybė gali nebemokėti išmokų, o tai turėtų neigiamos įtakos eurui valiutų rinkoje.
Ketvirtadienį Briuselyje susitinkantys ES valstybių vadovai turėtų aptarti ekonominius klausimus. Nors Graikija yra formaliai įtraukta į susitikimo darbotvarkę, tačiau manoma, kad jos problema intensyviau bus sprendžiama susitikimo užkulisiuose. Prancūzijai ir Vokietijai gali tekti ruošti Graikijos gelbėjimo veiksmų planą.
J.Almunia, kuris anksčiau turėjo ekonomikos ir pinigų komisaro portfelį, dabar kontroliuos įmonių įsigijimų ir susijungimų ir įsigijimų sritį, galimus kartelinius susitarimus ES, jų įtaka ES šalims ir piliečiams.
Jo pirmtakė Neelie Kroes efektyviai kontroliavo konkurencijos sritį, pavyzdžiui, skirdama daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių baudų tokioms kompanijoms kaip "Microsoft" ar "Intel".