"Aš tikiuosi, kad pirmininkaujanti Ispanija be dėmesio nepaliks itin aktualios šių dienų problemos - žmonių teisių ir laisvių. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos valstijos yra tarsi du pasaulio politikos ir ekonomikos kertiniai poliai.
Lygiateisiai sąjungininkai ir partneriai. Tačiau tai nereiškia, kad suvereniose valstybėse tarsi savo kieme gali šeimininkauti CŽV darbuotojai", - Europos Parlamente sakė R.Paksas.
"Manau, kad būtent dėl šių dalykų kuo greičiau Europos Parlamentui reikėtų platesne apimtimi atnaujinti tyrimą dėl neteisėto asmenų gabenimo ir laikymo Europos valstybėse. Šio tyrimo išvadas turėtų vainikuoti atitinkama direktyva, įpareigojanti valstybes nares daug griežčiau užtikrinti kiekvieno piliečio teises ir laisves bei valstybių narių suverenumą", - išplatintame pranešime cituojamas "tvarkiečių" lyderis.
Europarlamentaras R.Paksas gruodžio mėnesį Lietuvos parlamentiniam tyrimui liudijo, kad jam būnant prezidentu "noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo", tačiau jis esą kategoriškai nesutikęs.
Seimas antradienį patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas, jog Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos CŽV sulaikymo centrams veikti, taip pat - nekliudomai pervežti, įvežti ar išvežti CŽV sulaikytus asmenis, tačiau nenustatyta, ar šiomis sąlygomis pasinaudota.
Europos Tarybos generalinis sekretorius ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pranešėjai paprašė Lietuvos paaiškinimų dėl galimai šalyje veikusio slapto kalėjimo.
Eurpos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas pabrėžė, kad informacija reikalinga dar 2005 metų lapkritį pradėtam tyrimui dėl galimų CŽV sulaikymo centrų Europoje.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 2007 metais patvirtino šveicarų parlamentaro Dicko Marty (Diko Marčio) parengtas tyrimo išvadas, jog labai tikėtina, kad slapti CŽV centrai veikė Lenkijoje ir Rumunijoje. Šių šalių vyriausybės to niekada nepatvirtino.
Tyrimą dėl CŽV sulaikymo centrų savo ruožtu irgi atlikęs EP 2007 metais šiuo klausimu priėmė rezoliuciją.
Tuo tarpu šiuo metu grupė europarlamentarų dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su galima CŽV veikla Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, kelia iniciatyvą pateikti žodinį klausimą Europos Komisijai ir Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Pagal vieną iš projektų, ES institucijoms būtų siūloma įvertinti, ar neatskaitomybė nepakerta Europos moralinio autoriteto išorės santykiuose, klausiama, kas padaryta, siekiant, jog metami kaltinimai būtų išaiškinti. Tarybos ir Komisijos taip pat gali būti paklausta, kaip ketinama užtikrinti, jog ES neatsisakys demokratijos ir pagrindinių vertybių kovoje su terorizmu ir bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, ypač JAV, taip pat, ar šie klausimai bus iškelti valstybėms narėms ir JAV.