Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Europarlamentarų alaus klube – nei vieno lietuvio

Europarlamentarų alaus klube – nei vieno lietuvio

Kas bendro tarp europarlamentarų ir alaus? Jeigu iš pirmo žvilgsnio rimtų sąsajų nematyti, pakanka internete aplankyti Europos Parlamento narių alaus klubo „EP Beerclub“ svetainę. Viena didžiausių neformalių Europos Parlamento grupių susibūrė 1995 metais. Šiuo metu alaus klubo prezidentės pareigos patikėtos belgei Marianne Thyssen, o klubo veikloje dalyvauja per aštuoniasdešimt narių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Austrijos, Airijos, Liuksemburgo, Danijos, Čekijos ir kitų ES narių.
Europos Parlamente alus nusipelnė tokio dėmesio tikrai ne dėl to, kad Briuselyje posėdžiaujantiems Europos išrinktiesiems reikia darbo dienos pabaigoje aluje paskandinti savo stresą.

„Šiame klube yra tie europarlamentarai, kurie pripažįsta svarų alaus sektoriaus indėlį į Europos kultūrą, tradicijas ir ekonomiką. Forumuose jie diskutuoja alaus gamintojams aktualiais klausimais, aptaria jų problemas, svarsto, kaip galima jas spręsti“, – sakė „EP Beerclub“ klubui vadovaujantis Niall Doheny.

O indėlis išties nemenkas. Europa yra didžiausia alaus gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje, o aludarystės tradicijos čia siekia beveik penkis tūkstančius metų. Šiuo metu ES yra daugiau kaip trys tūkstančiai alaus gamintojų. Šis sektorius sukuria apie 2,5 mln. darbo vietų ir kasmet valstybių biudžetus papildo beveik 57 milijardais eurų.   

Europarlamentarų alaus klube – nei vieno lietuvio
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Mažiausiai keletą kartų per metus alaus klubo nariai susitinka pabendrauti akis į akį. Tuomet vyksta ir alaus degustacijos. Kasmet šia estafetę perima vis kita šalis, kuri pristato savo alų ir aludarystės tradicijas. Šįmet šis vaidmuo atiteko Ispanijai.
Alaus klubo nariais gali tapti visi EP nariai, užsiregistravę internetu.

Pasigedo lietuvių

Alaus klubo nariai išbandė nė vienos šalies alų. Koks alus skaniausias?
„Mes neturime skaniausio alaus, vis išbandome kažką naujo. Tačiau turiu pripažinti, kad alaus klube, kaip ir visur, europarlamentarai labiausiai giria savo šalies alų“,- diplomatiškai atsakė N. Doheny.

Lietuva taip pat gali pasigirti puikiu alumi. Kodėl alaus klube yra mūsų kaimynai lenkai, latviai, o lietuvio – nė vieno?

„Geras klausimas, aš irgi norėčiau tai sužinoti. Esu tikras, kad kai kurie klubo nariai tikrai yra ragavę lietuviško alaus. Žinau, kad lietuviai tikrai turi kuo didžiuotis. Tačiau mes iki šiol nedegustavome lietuviško alaus oficialiuose mūsų klubo renginiuose.“, – sakė N. Doheny ir vylėsi klubo narių sąraše išvysti ir lietuviškas pavardes.

Turi svarbesnių darbų

Briuselyje dirbantys europarlamentarai iš Lietuvos įsitikinę, kad lietuviškas alus sulauktų nemažai šio gėrimo mėgėjų pagyrų. Tačiau jie arba nežino apie Europos Parlamente veikiantį alaus klubą, arba tiesiog nesuspėja visur dalyvauti. 

Rolandas Paksas
Rolandas Paksas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Apie europarlamentarų alaus klubą aš tikrai negirdėjau. Apskritai, Europos Parlamente yra daug užsirašiusių į įvairius klubus, organizacijas, bet aš manau, kad yra svarbesnės veiklos“, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Rolandas Paksas. 

Jo nuomone, dalyvavimas alaus ar kokiame kitame klube, dalyvavimas jo veikloje, lietuviškos produkcijos reklamavimas turi mažai kažką bendro su tiesioginiu europarlamentaro darbu.

Iš Lietuvos alaus nesiveža

Europos Parlamente dirbantys lietuviai vertina mūsų aludarių gaminamą produkciją, tačiau į Briuselį jos nesiveža.

„Į Briuselį niekada nesivežu lietuviško alaus. Jeigu jo ir pasiilgčiau, galima Lietuvoje pasimėgauti“, - sakė europarlamentaras Algirdas Saudargas.

Europos Parlamento narys R. Paksas prisipažino taip pat į kelioninį lagaminą nekraunantis lietuviško alaus. Paklausus, kokiam alui teiktų pirmenybę, jis teigė, kad skonio atžvilgiu yra gana konservatyvus ir nemėgsta eksperimentuoti, todėl rinktųsi klasikinį tamsų alų.

Turi kuo didžiuotis

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sako, kad lietuviai pagrįstai gali didžiuotis savo alumi.

„Lietuviškas alus yra tikrai geras ir konkurencingas savo kokybe, o ne retai ir geresnis. Daugelis užsieniečių, paragavę mūsų alaus, maloniai nustemba, kad jis niekuo nenusileidžia Europoje pripažintoms alaus rūšims“, – teigė jis.

Nemažai lietuviško alaus rūšių yra gavę aukščiausius tarptautinius apdovanojimus solidžiuose pasauliniuose alaus čempionatuose. 

Europarlamentarų alaus klube – nei vieno lietuvio
© Reuters/Scanpix

Šįmet lietuviškas alus nuskynė laurus – aukso ir sidabro medalius – prestižiniuose alaus apdovanojimuose „World Beer Cup 2010“. Pasak Amerikos alaus gamintojų asociacijos vadovo Charlie Papazian, pasaulio taurės apdovanojimą pelnęs aludaris gali drąsiai teigti, kad jo alus savo kategorijoje yra geriausias pasaulyje. Tai nebe pirmas toks lietuvių laimėjimas. Jie ne kartą pelnė apdovanojimus ne tik JAV organizuojamuose pasauliniuose alaus čempionatuose, bet ir Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur Lietuvos aludariai įrodė, kad gali varžytis su pasaulyje pripažintais alaus grandais.

Kainuoja dešimteriopai brangiau

Lietuviškas alus žinomas ir Briuselis. Čia galima paskanauti ne tik tamsaus, šviesaus, saldaus vyšnių skonio alaus, bet ir lietuviško medaus.
Baras „Delirium“ alaus mėgėjams siūlo paragauti per du tūkstančius rūšių alaus, tarp jų – ir lietuviško „Avilys Honey Beer“.

Šis alus į Briuselį atkeliauja ne iš Lietuvos, jis pagal lietuvišką receptūrą jau beveik penkerius metus gaminamas vienoje Belgijos alaus darykloje.

Nors medaus alaus bare yra vos keletas rūšių ir norintiems išbandyti kažką naujo barmenas pasiūlys lietuvišką medaus alų, tačiau jo kaina atbaido net didžiausius alaus mėgėjus. 0,33 litro talpos taurė kainuoja 10 eurų (34,5 lito), kai bokalas belgiško alaus - 3–4 eurus (apie 10–14 litų).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA