Yra ir šviesi pusė – politikai tebesilaiko įsipareigojimų kovoti su pasauliniu atšilimu. Deja, tyrimai rodo, kad ES strategija „20 / 20 / 20“ – iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį (ir užtikrinti 20 proc. atsinaujinančios energetikos gamybą) atsieis šimtus milijardų dolerių, o pelno duos labai mažai. Vien Jungtinei Karalystei kasmet prireiks 35 mlrd. eurų.

Kaip rodo ekonomisto Richardo Tolo išlaidų ir gautos naudos analizė, vieno regiono anglies dioksido išmetimo mažinimo programa menkai paveiks teršalų išmetimą ir temperatūros kilimą visame Žemės rutulyje. Tai nereiškia, kad neverta stengtis, tiesiog pastangos turėtų būti visuotinės.

Neseniai ES pareiškė, kad teršalų išmetimo mažinimas kasmet atsieis apie 46 mlrd. eurų. Neįtikėtinai optimistiškas skaičius. Geriausi ekonominiai modeliai rodo – net jei politikai tiksliai vykdo savo strategijas, kasmet išleidžiama suma būtų mažiausiai 106 mlrd. eurų. Europa į tai neatsižvelgia, blogina padėtį imdamasi naujų biurokratinių priemonių ir apribojimų, konkrečiai – iškelia tikslą pagaminti 20 proc. atsinaujinančios energijos. Atsinaujinanti energija brangi, nes populiarūs natūraliosios energijos šaltiniai – vėjo ir saulės baterijos kainuoja daugiau, nei anglies pakeitimas dujomis. Taigi realiai ES strategija atsieitų net 201 mlrd. eurų.

Išleistas euras atneštų 3 ct. pelno

Remdamasis visuotinai priimtais skaičiavimais, ekonomistas R. Tolas paskaičiavo, kad tona anglies dvideginio padaro žalos už 18 eurų, jis paskaičiavo, kad ES strategija duotų tik 6,77 mlrd. eurų naudos, kitaip tariant, iš kiekvieno išleisto euro tebūtų trys centai pelno. Straipsnio autorius paskaičiavo, kad su ES strategija iki šio amžiaus pabaigos pavyktų sumažinti temperatūros kilimą vos 0,05 laipsnio Celsijaus.

Liūdniausia, kad ES galėtų nuveikti daugiau savo pačios ir pasaulio labui. Už daug mažesnę sumą – už 10,8 mlrd. eurų per metus būtų galima sumažinti maliarijos išplitimą, aprūpinti vitaminais 80 proc. pasaulio vaikų, milijonus apsaugoti nuo tuberkuliozės.

Be abejo, Europos lyderiai neturėtų atsisakyti kovos su klimato kaita, tik užuot švaisčius didžiules sumas beprasmiškoms priemonėms, vertėtų investuoti į ekologiškos energetikos alternatyvų vystymą. Anglies dvideginio emisijų mažinimas be galo brangus todėl, kad ekologiškos alternatyvos dar nė iš tolo negali pakeisti naftos ir iškasamo kuro. Reikia investuoti į tyrimus ir plėtrą. Jei būtų prieinamų ekologiškos energijos šaltinių, visos valstybės, net ir Kinija bei Indija, juos pirktų, o tada žymiai sumažėtų teršalų išmetimas.

Europai nereikėtų eiti ekonomiškai nenaudingu taku, deja, kol kas atrodo priešingai. Europos Komisija nori dar labiau sumažinti anglies dioksido išmetimą – iki 30 proc. nuo 1990 m. lygio, skelbia britų dienraštis.

Brangiai kainuojantys, neefektyvūs išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo planai padarys didelę žalą ekonomikai, sukels politinę nesantaiką, o naudos kovojant su visuotiniu atšilimu bus mažai. Europai reikia keisti kryptį.