Persikelkime į Romą, norėdami išgirsti italų komisijos balsavimą. „26 mlrd. eurų (89,8 mlrd. litų) biudžeto mažinimas per dvejus metus, įskaitant stipriai sumažintas lėšas sveikatos išlaidoms ir kelių statymui.“
Ispanija. „Labas vakaras, Madride. 15 mlrd. eurų (52 mlrd. litų) išlaidų sumažinimas per dvejus metus? Ačiū, Madride.“
Paryžius? „5 mlrd. eurų (17,3 mlrd.) biudžeto sumažinimas per dvejus metus.“ Ar tikrai taip balsavo Prancūzijos komisija? Taip (nors daugiau niekas Prancūzijoje nebetiki skaičiais).
Atėnai? 30 mlrd. eurų (103,6 mlrd. litų) sumažinimas per trejus metus po ankstesnių biudžeto mažinimų.
Labas vakaras Londonui, kuriame ką tik susirinko nauja koalicijos komisija. „6,2 mlrd. svarų (25 mlrd. litų) mažinimas šiais finansiniais metais ir dar daug daugiau ateityje.“
Visoje Europoje girdimi šūksniai ir rėkimas primena Europos biudžeto mažinimo konkursą.
Per praėjusią savaitę beveik visos ES vyriausybės mažino savo biudžetų deficitą, siekdamos paremti vertybinių popierių biržas, sumažinti euro ir svaro puolimą ir paneigti spėliojimus apie didžiausią arba nacionalinę skolą, kuri beveik prirėmė Graikiją prie sienos.
Biudžeto mažinimas turėtų nuraminti finansų rinkas, kad Europos vyriausybės rimtai vertina didžiulius savo biudžeto deficitus ir milžiniškas sukauptas skolas.
27 Europos Sąjungos šalių sukaupta skola sudaro beveik 80 proc. metinės sąjungos ekonomikos – maždaug 9,5 trilijono euro (32,8 trilijono litų). Numatomas bendras biudžeto deficitas šiemet sudaro 5,6 proc. BVP – maždaug 600 mlrd. eurų (2 071,6 mlrd. litų).
Kai kurios šalys blogesnės, nei kitos. Po trijų biudžeto mažinimų Graikija šiemet sumažino numatomą deficitą iki 4 proc. BVP, tačiau jos sukauptas deficitas sudaro 125 proc. šalies metinių pajamų.
Tačiau svarbu prisiminti (netgi jei „rinkos“ labiau norėtų pamiršti), kaip šie skaičiai tapo tokie dideli.
2008 m. rugsėjo mėn. šalių vyriausybės išpirko bankus ir sumažino savo viešąsias išlaidas, siekdamos, kad pasaulio neapimtų nuosmukis. Aukščiau pateiktos sukauptų skolų sumos yra daugelio metų netinkamo elgesio bendras vaisius. Daugeliu atvejų metinį deficitą padvigubino dabartinės pastangos išgelbėti pasaulio ekonomiką.
Daugelis žmonių (tarp jų ir TVF prezidentas Dominique‘as Straussas-Kahnas) baiminasi, kad bandymai palengvinti situaciją rinkose stipriai mažinant viešąsias išlaidas ir deficitą, gali sukelti Europoje ir visame pasaulyje antrą bereikalingą krizę. Tačiau vyriausybės bijo, kad bus pasmerktos, jei mažins biudžetą ir bus pasmerktos, jei to nedarys.
Visos Europos bendra skolų krizė, iš Graikijos išplitusi į Ispaniją, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, kelia grėsmę, kad bus sunaikinti keli dideli Europos bankai (įskaitant ir Didžiosios Britanijos bankus), kuriems priklauso tūkstančių mlrd. svarų ir eurų nacionalinė skola. Padėti šiems bankams antrą kartą nebebus pinigų.
Tačiau ironija čia nesibaigia.
2008 m. krizę sukėlė panašus bankų ir kitų rinkos dalyvių spekuliavimas kitomis skolos formomis. Apskritai, tie patys žmonės dabar skundžiasi (arba bando pasipelnyti iš fakto), kad praėjusį kartą jų gelbėjimui skyrus lėšų, nacionalinės vyriausybės pavojingai įsiskolino. Pamąstę apie galimą Graikijos bankrotą, jie perėjo prie Ispanijos, o vėliau jų dėmesys gali nukrypti į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją.
Rinkos idėją palaikantys dešiniojo sparno komentatoriai abiejose Atlanto pusėse „Graikijos krizę“, o dabar Europos krizę linkę vaizduoti kaip atpildą už per didelį valstybių išlaidavimą ir silpną augimą. Šioje prielaidoje glūdi dalis tiesios, tačiau tik dalis.
Tačiau „rinkos“ matė, kad euro zonos taisyklės yra laužomos ir vis vien pastaruosius penkerius metus bandė iškelti bendrą Europos valiutą į stratosferos aukštumas dolerio ir svaro sterlingų atžvilgiu.
Europos politikai – nuo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel iki Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy – kalbėjo apie aklus ir destruktyvius rinkos „spekuliuotojų“ veiksmus. Viena vertus, galima būtų ginčytis, kad rinkos atliko naudingą darbą, privertusios europiečius sugriežtinti absurdiškai laisvas taisykles ir struktūras, susijusias su euru, bei privertusios Europos valstybes pažvelgti į nuolatinio deficito finansavimo pasekmes.
Tačiau A. Merkel ir N. Sarkozy taip pat kažkuria prasme teisūs. Tai tikrai daugiau, nei bankų prekybos skyrių ir kitų institucijų spekuliavimas (pasikartojantis), kuris (ir vėl) kelia grėsmę sužlugdyti pasaulinę bankų sistemą ir pasaulinę ekonomiką
Airija
Šalies premjeras Brianas Cowenas paskelbė apie tris taupymo planus praėjusiais metais• Sausį buvo įvestas pensijų mokestis viešojo sektoriaus darbuotojams, prilygstantis algos sumažinimui 7,5 proc., o balandį padidintas pajamų mokestis.
• Gruodį 15 proc. sumažinti atlyginimai policininkams ir mokytojams. Graikijos stiliaus protestų pavyko išvengti.
• Šiais metais Airija turi sutaupyti 3 mlrd. eurų, nebus apseita be išlaidų karpymų ir naujų mokesčių. Manoma, kad tam šalies vyriausybė nelauks iki gruodžio, kada bus tvirtinamas naujas biudžetas.
Jungtinė Karalystė
Pirmadienį šalies premjeras Davidas Cameronas paskelbė apie planus 7,3 mlrd. eurų sumažinti išlaidas iš biudžeto.
• Taupymo kirvis labiausiai palies Verslo ir inovacijų departamentą, kuris turės sutaupyti 969 mln. eurų.
• Ministrai turės atsisakyti asmeninių vairuotojų ir naudotis viešuoju transportu, kad padėtų sutaupyti 1,4 mlrd. eurų įvairiose srityse.
• Naujų žmonių į valstybes tarnybą ketinama nepriimti iki 2011 metų.
• Išlaidos aukštajam mokslui sumažintos 235 mln. eurų
Prancūzija
Prancūzija pasižadėjo sumažinti savo biudžeto deficitą 8 proc. iki 4,6 proc. 2012 metais.
• Paryžius pažadėjo 5 mlrd. eurų per dvejus metus sumažinti finansavimą, sumažės finansavimas vietos savivaldybėms.
• Per artimiausius 30 mėnesių Prancūzija dar turi sutaupyti 90 mlrd. eurų, tačiau vyriausybė dar nepaskelbė, ar bus karpomos išlaidos, ar auginami mokesčiai.
• Tikimasi, kad kitą mėnesį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paskelbs, kaip ketina gelbėti bankroto grėsmės ištiktą pensijų sistemą.
Vokietija
Per dvi savaites šalies vyriausybė ketina aptarti didžiulę taupymo programą, kaip sutaupyti 10 mlrd. eurų nuo kitų metų iki 2016 m.
• labiausiai nukentėti turėtų valstybės subsidijos
• mokesčių mažinimas, kurio taip reikalavo kanclerės Angelos Merkel koalicijos partneriai, ir kurie anksčiau buvo žadėti, veikiausiai keliaus į užmarštin.
• Taip pat yra užuominų, kad vyriausybė sumažins socialines išmokas, tačiau kanclerė asmeniškai patikino, kad socialinės išlaidos, kaip išlaidos mokslui bei tyrimams mažinamos nebus.
Ispanija
Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas gegužę paskelbė 15 mlrd. eurų taupymo planą, kuris turėtų padėti šiais metais Ispanijai pasiekti 9,3 proc. biudžeto deficitą.
• Vyriausybės nariai atlyginimus susimažins 15, valstybės tarnautojai – 5 proc.
• Vietos ir regionų valdžia turės sutaupyti 1,2 mlrd. eurų. Nebus 2011 m. numatyto pensijų augimo.
• Kitais metais bus sumažinta 2,5 tūkst. eurų motinystės išmoka
Italija
Silvio Berlusconio vyriausybė neseniai pasirašė naują biudžeto projektą, pagal kurį iki kitų metų pabaigos turi būti sutaupyta mažiausiai 13 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas 2011 m. turės siekti 3,9 proc.
• Viešasis sektorius daugiau nebepriims darbuotojų, jau dirbantiems užšaldytos algos
• 5 mlrd. eurų tikimasi sutaupyti mažinant atlyginimus politikams ir aukštas pareigas užimantiems valstybės tarnautojams
• Sugriežtinusi bausmes už mokesčių vengimą, nelegalias statybas ir sukčiavimą valstybė tikisi surinkti dar apie 1 mlrd. eurų.
Portugalija
Prieš dvi savaites, Jose Socrateso socialistų vyriausybė paskelbė antrą taupymo planą. 1 mlrd. eurų ketinama sumažinti išlaidas, didinti mokesčius. Tikimasi, kad tai padės šiemet sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 7,3 proc.
• PVM didinamas vienu procentiniu punktu.
• Daugiausiai uždirbantiems viešajame sektoriuje algos mažės 5 proc.
• Didieji infrastruktūros projektai, tokie kaip Lisabonos tarptautinis oro uostas ar greitųjų traukinių linijos gali būti atidėtos.
Rumunija
TVF neseniai pervedė dar vieną dalį paskolos, kuri turi padėti antrai skurdžiausiai ES valstybei, kuri imasi griežtų taupymo priemonių. Šalies prezidentas Traianas Basescu matė tūkstančius žmonių protestuojančius Bukarešto gatvėse.
• Darbo užmokestis viešajame sektoriuje, kuris sudaro apie trečdalį darbo vietų, darbo užmokestis nuo birželio mažės ketvirtadaliu.
• Pensijos bus sumažintas 15 procentų, ilginamas pensinis amžius.
• Vyriausybė taip pat ketina mažinti motinystės išmokas, mažinti nedarbą.
Graikija
Premjeras George Papandreou per kelis mėnesius paruošė penkis griežtus taupymo paketus. Paskutinysis padėjo gauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES paramą, tačiau sukėlė masinius protestus gatvėse, kurie pareikalavo ir žmonių gyvybių.
• Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai įšaldyti iki 2014 m.
• Pagrindinis pridėtinės vertės mokestis padidintas iki 23 proc. palyginti su 19 proc. kovą.
• Pensinis amžius ilginamas maždaug aštuoneriais metais iki 60 m.
• Akcizai degalams, cigaretėms ir alkoholiui išaugo 10 proc.