Lietuvių aplikavo 971, tai sudarytų beveik 1,9 proc. nuo visų aplikavusiųjų, kuomet Lietuvos gyventojai sudaro 0,66 proc. ES gyventojų.

Visi jie pretenduoja į plataus profilio specialistų vietas. Vasarą ketinama rengti priėmimą vertėjams, metų pabaigoje – asistentams.

Kandidatų egzaminavimas prasidėjo balandžio 6 d. ir tęsis iki gegužės 21 d. Pirminės atrankos testai vyks Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių šalių centruose, nes kandidatų yra ir šiose šalyse: 389 – Niujorke, 137 – Kinijoje ir 55 – Australijoje.

Pirmą kartą, atsižvelgiant į tai, kad nemažai europiečių vyksta studijuoti ir dirbti už Europos ribų, egzaminų centrai įsteigti ir už ES ribų. Nuo rugsėjo iki lapkričio vertinimo centruose bus egzaminuojami sėkmingai pirminę atranką įveikę kandidatai, o iki Kalėdų bus sudaryti laureatų rezervo sąrašai.

Vidutinis šio atrankos etapo kandidatų amžius – 32,6 metų, lytis – 53,3 % moterų ir 46,5 % vyrų. Daugiausia kandidatų (56,4 %) pasirinko Europos viešąjį administravimą, 14,2 % – teisę, 12,4 % – ekonomiką, 11,4 % – informacines ir ryšių technologijas, 5,7 % – auditą.

Atlyginimai

Asistentai, dirbantys įvairų pagalbinį, organizacinį darbą, karjerą ES institucijose pradeda nuo pirmos tarnautojo pakopos, jų darbo atlygis prasideda nuo 2 604 eurų bazinio atlyginimo.
Administratoriai (vertėjai, už įvairias politikos sritis atsakingi specialistai ir pan.) pradeda nuo penktos pakopos ir 4 268 eurų bazinio atlygio. Visiems darbuotojams mokami specialūs priedai mokami už vaikus, šeimą ir pan. 

„Žmonės nežino, kad ES institucijos - atviros visiems. Dauguma mano, kad į ES institucijas gali bandyti įsidarbinti tik viešajame sektoriuje dirbantys tarnautojai, tačiau čia gali dalyvauti kiekvienas ir neturintis universiteto diplomo“, - sako Agnė Martikonienė, ES Personalo atrankos tarnybos skyriaus vedėja. Ji perspėja, kad neretai aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai, pasirinkę asistento darbą, po poros mėnesių pradeda nusivilti padėtimi ir turi ieškoti kitų galimybių.

Įsidarbinti nori daugiau nei pusė

Delfi atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių ES institucijose norėtų įsidarbinti dėl karjeros perspektyvų, beveik ketvirtadalis dėl to, kad nori išvažiuoti iš Lietuvos.